Berčiūnų šeima gyveno Alytaus apskrities Atesninkų kaime. 1940 m. sovietams įžengus į Lietuvą, Berčiūnai, būdami lietuvių nacionalistai, aršiai priešinosi rusams, todėl dalis šeimos narių buvo įkalinti. Vokiečiams okupavus Lietuvą, šeima norėjo atkeršyti komunistams, tačiau tuo pačiu nepritarė Vokietijos antižydiškai politikai. Jie draugiškai bendravo su Weinšteinų šeima iš Simno (Alytaus apskritis) ir mielai siūlė prieglobstį Weinšteinams ir kitiems persekiojamiems Simno ir apylinkių žydams, kuriems pavyko pabėgti iš netoliese esančių getų ir ieškoti prieglobsčio aplinkiniuose kaimuose. Berčiūnų šeimoje gelbėjimu daugiausiai užsiėmė Jurgis Berčiūnas ir jo sesuo Birutė Kaminskienė, kurie 1942-43 m. inicijavo gelbėjimo darbus, o kiti šeimos nariai jiems padėjo arba aktyviai, arba išsaugant paslaptį. Taigi, Josephas Weinsteinas ir jo brolis Abelis (vėliau Aba Gefenas) buvo periodiškai slepiami ten, kaip ir Leibas ir Rachel Frank, Shmuel Ingel ir jo būsima žmona Lea Port. Berčiūnas ir Kaminskienė savo gelbėjimo veiksmus atliko grynai humanitariniais sumetimais.