Zenonas gimė jaunos lietuvaitės Adelės Grigaitytės ir vokiečių karininko George Boll šeimoje Liepojoje. Zenonas buvo dar mažas, kuomet tėvai išsiskyrė. Kartu su mama apsigyveno Svilių kaime. Kai Zenonui buvo maždaug 10 metų, Adelė susigrąžino sau mergautinę pavardę Grigaitytė, o Zenonas tapo Grigaičiu. Zenono mama Adelė buvo labai išsilavinusi, mokėjo net kelias užsienio kalbas, domėjosi medicina ir dirbo pribuvėja. Kai Zenonui buvo 18 metų mama ištekėjo antrą kartą, už Jeronimo Žiužnio, kuris iš savo pirmos santuokos turėjo 3 vaikus. Zenonas puikiai sutarė su savo nauja šeima, su broliais kartu eidavo į šokius.
1944 metais į šeimą kreipėsi sena pažįstama Chaja Gelienė prašydami padėti – gelbėti jos ir dar kelių giminių šeimas. Žiužniai sutiko padėti, ir vieną naktį Jeronimas su Zenonu vežimu nuvažiavo į Kauną (apie 60 kilometrų nuo savo kaimo), laukė prie geto tvoros, kol Chajos brolienė Chasia Gelienė su dviem savo vaikais Rachele ir Jokūbu pralindo pro skylę geto tvoroje. Jie atvežė juos į savo namus ir paslėpė trobos kamaroje, kurioje laikydavo maistą. Po kelių dienų prie besislapstančių prisijungė Chasios vyras Izraelis Gelas, o vėliau dar keletas žydų. Iš viso pas Žiužnius slėpėsi 14 žmonių, iš kurių du tuo metu buvo vaikai. Tarp besislapstančiųjų buvo architektas, kuris sugalvojo po krosnimi visiems buveinę. Lįsdavo į ją pro krosnį. Pro geležines krosnies grotas – jas nuimdavo ir visi sulįsdavo. Viduje padarė gultus ir ventiliaciją, kad nors kažkaip pavyktų būti. Žiužniai šiems žmonėms padėjo 9 mėnesius. Zenonas pasikinkęs arklį su taip vadinama brička parveždavo avinuką, paršelį, ar kokį teliuką, Jeronimas eidavo į mišką medžioti, o Adelė rūpindavosi maistu, paslėptų žmonių higiena ir visais likusiais poreikiais.

Po karo gelbėti žmonės Žiužniam ir Grigaičiui paliko rašytinę padėką, kurią pasirašė visi 14 gelbėtų žmonių: Izraelis Gelas, Chazija Gelienė, Chaja Gelienė, Rachelė Gelaitė, Jokūbas Gelas, Codikas Bleimanas, Boruchas Intriligatorius, Akiva Zaicevas, Abramas Rafaika, Dovydas Richmanas, Riva Kaganienė, Jokūbas Kaganas, Genochas Kaganas, Icikas Michelsonas.
Tų pačių 1944 metų gegužės 16 dieną Zenonas vedė Elvyrą Nemanytę. Pora susilaukė 3 vaikų – 1945 metais gimė Vidutė, 1950 metais Regimantas, o 1956 metais Skaistė.
Zenonas dirbo vairuotoju ekspeditoriumi kolūkyje Josvainiuose. Buvo geros širdies ir visad stengdavosi padėti kitiems. Zenonas gebėdavo paprašytas pavėžėti atsikelti ketvirtą ryto, kad tik galėtų padėti. Kaimynai jį ne tik mylėjo bet ir gerbė. Zenonui mirus į jo laidotuves susirinko visas miestelis.