Mozuriūnienė (Binkytė) Lilijana
*1925 - 2018
*Apdovanota 1988 m.
Rasų kapinės,
Vilnius, Lietuva
Mozuriūnienė (Binkytė) Lilijana
54, 67 03 68 (š. pl.)
25, 30 27 59 (r. ilg.)
Apie gelbėtoją ir gelbėjimą
Po Kauno geto įkūrimo 1941 m. rugpjūčio mėnesį Sofija Binkienė, gavusi savo vyro, garsaus Lietuvos rašytojo Kazio Binkio, pritarimą nutarė padėti ten esantiems žydams. Binkių namai tapo nuolatiniu prieglobsčiu daugeliui žydų, be to, jie tarnavo kaip pusiaukelė, kur žmonės buvo drąsinami ir psichologiškai palaikomi. Sofijai ir Kaziui Binkiams padėjo jų dukros Lilijana (vėliau Mozuriūnienė) ir Irena Nacevičiutė (Sofijos duktė iš pirmosios santuokos), taip pat Kazio vaikai iš ankstesnės santuokos Gerdas Binkis ir Eleonora Binkytė. Lilijanos tuometinis sužadėtinis Vladas Varčikas taip pat suteikė gyvybiškai svarbią pagalbą žydams. Kadangi Varčikas tuo metu buvo ne šeimos narys, o jo artimieji buvo nežinomi Binkių kaimynams, jie kai kuriuos žydus pristatė kaip Varčiko šeimos narius. Trylikos metu Goda Judelevich, kuriai nuo 1942 iki 1944 buvo suteiktas prieglobstis Binkių namuose, buvo pristatyta kaip Varčiko mažoji sesuo. Šis žydų išgelbėjimas ir nuolatinė parama geto žydams buvo lydimi daugybės pavojų, ir nors pats Binkis tuo metu jau labai sirgo, jo šeimos nariai tęsė pagalbą žydams vien iš humanitarinių sumetimų.
"...Kas išgyveno vokiečių okupaciją, tas supranta, ką reiškė žydams tokie namai, kur galima buvo ateiti sunkiausiomis gyvenimo minutėmis. Mums tokie buvo "tetos Zosios" namai, kuriuos mes juokais vadinome žydų viešbučiu. Ten mes radome ne vien prieglobstį, bet ir širdingą atmosferą, norą padėti, ir tai mums teikė drąsos ir tikėjimo. O tai buvo be galo svarbu tais metais!
Iki šiol mes negalime suprasti, kaip iš mažiau nei kuklių uždarbių Sofija Binkienė galėjo išmaitinti tiek alkanų ir atstumtųjų. Vieną kartą radome ją miegančią ant grindų, nes savo lovą ji buvo užleidusi moteriai, tą dieną pabėgusiai iš geto.
Brangi "teta Zosia" mums visada liks atstovė tų drąsių ir atsidavusių lietuvių, kurie nepabijojo mesti iššūkio hitlerininkų budeliams ir tapo karių be ginklo simboliais..."
Beba Šatenštein-Taborsky, Adina ir Samuelis Segaliai, Raja Judelevičienė, Gita Judelevičiūtė, Margalit Stender -Lonke.
Iš Izraeilio laikraščio "Mūsų šalis" 1984-04-05
Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis):
Gita Judelevičiūtė
Raja Judelevičienė
Paša (Pesia) Melamed
Mironas Ginkas
Fruma - Mania Ginkienė
Kama Ginkas
Sofija (Sonia) Ginkaitė Šabadienė
Beba Šatenštein - Taborisky
Gutia Šmuklerytė -Fiš
Roza Stenderienė
Adina Segal
Samuelis (Šmuelis) Segalis
Rivka Šmuklerytė - Ošerovičienė
Gerta Bagrianskienė
Fania Zislė (vėliau dingo)
Ester Golan
54, 67 03 68 (š. pl.)
25, 30 27 59 (r. ilg.)
Kazys Binkis su vaikais. Stovi iš kairės Irena, Gerardas, Lilijana, Eleonora
Binkiai. Lilijana pas Kazį Binkį ant kelių
Sofija Binkienė su dukromis
Ginkų šeima