Paroda

"Pasaulio tautų teisuoliai.
Nebijoję mirti, tapo nemirtingais."
 

Dažnai girdime ir džiaugiamės žmonėmis iš viso pasaulio, kurie daro gerus darbus – filantropai, mecenatai, savanoriai, dideles pinigų sumas aukojančios žvaigždės ar įvairius fondus įkuriančios įžymybės. Visgi gerų ir drąsių poelgių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – iš mūsų istorijos į mus žvelgia žmonės, kurie darė gerus darbus, tačiau buvo priversti juos daryti tyliai, nes rizikavo ne tik savo, bet savo šeimos gyvybėmis. Tai Pasaulio tautų teisuoliai. Savo elgesiu jie įrodė, kad vienintelis svarbus dalykas yra moralė, ir moralė turi būti stipresnė už baimę.  

Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie Holokausto metu nebūdami žydai ir nesiekdami pelno padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria Yad Vashem – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra labai griežti. Lietuvoje Holokausto metu buvo nužudyta didžioji dalis čia gyvenusių žydų. Gaila ir gėda, kad buvo žmonių, kurie prisidėjo prie žydų žudynių. Vieni aiškino negalintys rinktis, turintys vykdyti valdžios nurodymus, kiti ieškojo būdų, kaip prisigrobti svetimo turto. Teisuoliai rado stiprybės atsispirti aplinkos ir valdžios spaudimui. Jie įrodė, kad pasirinkimas yra visada. Nesvarbu lytis, amžius, socialinis statusas ar profesija – pasirinkti gali visi. Pagalba žydams vokiečių okupacijos metais buvo vienas iš rizikingiausių įmanomų poelgių. Bausmės už pagalbą okupuotose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje bausmė buvo pati griežčiausia – grėsė mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Nepaisant grėsmių teisuolių moralė buvo stipresnė už baimę. Skaičiuojant procentais Lietuvos teisuoliai pagal skaičių pasaulyje yra antroje vietoje. Lietuvoje, pasak oficialių 2023 metų Yad Vashem duomenų, buvo 924 teisuoliai. Šis skaičius kasmet auga dėl naujai atsirandančių parodymų.

Šios parodos idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Šia paroda mes dėkojame visiems, kurie yra padėję kitiems. Ir tiems, kurių nėra Yad Vashem sąrašuose. Kai kuriais atvejais į Yad Vashem nesikreipė išgelbėtieji, tyrime trūko liudijimų, pasimiršo pavardės ar, deja, neišgyveno nei gelbėjami nei gelbėtojai. Pasiklausę giminių pasakojimų išgirsime istorijų, kaip kažkieno senelis prekes į getą veždavo su dvigubo dugno vežimu, o močiutė anūkei įduodavo duonos kepalą, kurį mažoji turėdavo sutartoje vietoje permesti per tvorą. Ir net jei jų nėra sąraše – mes jiems dėkingi, nes taip jie gelbėjo Lietuvą. Dėkojame tiems, kurie jautė pareigą ir turėjo pakankamai ryžto padėti kitiems žmonėms, kai to reikėjo. Tai buvo tylus, bet labai prasmingas pasipriešinimas blogiui.

2023 metų kovo 15 dieną pristatėme pirmąją „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ parodą. Jos metu pristatėme 22 žmones. 2024 metų Kovo 15-tos proga atidarysime antrą parodos dalį - iš viso pristatysime 40 Teisuolių. Kiekvieno aprašymo viršuje rasite trumpą informaciją apie tai, kokio amžiaus žmogus buvo tuo metu, kai gelbėjo žydus, kuo tuo metu užsiėmė ir kiek žmonių išgelbėjo. Yra tokių istorijų, kuriuose nėra aišku, kuriais tiksliai metais vyko gelbėjimas, tad apibendrinimo vardan visose viršutinėse eilutėse amžių skaičiavome iš 1941 metų atėmę gimimo metus. Neretai istorijos ar faktai tarp Lietuvos ir Izraelio šaltinių šiek tiek skiriasi. Kaip pagrindinį šaltinį rašydami apie gelbėjimą naudojome Yad Vashem informaciją. Eilutėje, kurioje rašome, kiek žmonių Teisuolis išgelbėjo, taip pat rėmėmės Yad Vashem duomenimis, kurie kalba tik apie identifikuotus gelbėtus žydus. Tad, net jei pagal istoriją matyti, kad gelbėtų žydų buvo daugiau, apie tai rašome tekste, tačiau viršutinėje eilutėje lieka oficialus, ištirtas skaičius. Turėkime omeny, kad kai kurie Teisuoliai padėjo ne tik žydams.

Šioje parodoje pristatome vieną Teisuolį, kuriam statusas buvo suteiktas beprecedente tvarka, nes dėl jo suteikimo neatlyžo Teisuolio išgelbėti žmonės. Yra istorijų, kurios pasakoja, kad net toje pačioje šeimoje požiūriai kardinaliai išsiskirdavo – gelbėtojai namuose paslėptus žydus sąmoningai slėpdavo net nuo namiškių. Tai dar kartą įrodo, koks svarbus gali būti vieno žmogaus sprendimas, ir primena, kad galimybė pasirinkti yra visada. Labai gaila, tačiau daugelio Teisuolių, žmonių, kurių drąsa ir poelgiai atrodo sunkiai įsivaizduojami, likimai po karo buvo tiesiog tragiški – dalis mirė tremtyje, kiti, netekę žemių, gyveno ant skurdo ribos. Didžioji dauguma ėjo dirbti paskirtų darbų, kad išlaikytų savo šeimas.

2018 metais architektas Tauras Budzys savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą, – vienodu atminimo ženklu Tauras žymi Teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Nuo 2022 metų projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai yra parinkti iš tų beveik 400, kurių kapavietes Taurui jau pavyko surasti ir paženklinti.

Malūnininkas iš Žemaitijos, kuomet pas jį atėjo žydus priglaudęs pažįstamas, į prašymą nakčia slapta malti miltus atsakė „Visi prisidėkime prie gerų darbų“. Ir šio „visi“ užteko, kad išgyventų 24 žmonės. Didžiuokimės tokiais žmonėmis! Lai jų elgesys mus įkvėps daryti gerus darbus. Tikėkimės, kad niekada nebeteks rinktis taip herojiškai, bet paprasti ir geri kasdieniai poelgiai taip pat yra svarbūs. Ir jei kada pagalvosime, kad esame kažko apriboti, neturime kito pasirinkimo, atsisukime į Teisuolių istorijas. Jiems už teisingą pasirinkimą grėsė mirtis. Atsiminkime tai ir būkime drąsūs.

​

​