Kartu su tėvais – garsiu gydytoju, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Vladimiru Lazersonu, motina Regina ir broliu Viktoru, Kauno gete buvo įkalinta ir jų dukra Tamara. 1944-ųjų pradžioje, kuomet Tamara dirbo žydų brigadoje Gumos fabrike, į fabriko kontorą atėjo stomatologė Bronė Pajėdaitė - kuri būdama tamsaus gymio į getą įeidavo prie drabužių prisitvirtinusi Dovydo žvaigždę, o išeidavo ją nusiėmus ir parodžius savo pasą - ir paklausė, ar Tamara nenorėtų pabėgti iš geto ir pasislėpti pas savo buvusią istorijos mokytoją Petronėlę Lastienę. Žinoma, kad Tamara atsakė teigiamai. Jai pavyko pabėgti 1944 metų balandžio 7-tą dieną. Labai jaudindamasi, mergaitė atėjo pas savo mokytoją Petronėlę Lastienę, gyvenusią Donelaičio 14a, Kaune. Čia ji buvo labai šiltai sutikta, tuojau pat gavo fiktyvų gimimo liudijimą Elenos Savickaitės vardu. Kurį laiką pagyvenusi pas Petronėlę Lastienę, vėliau pas kitą karštai mylimą savo mokytoją Veroniką Žvironaitę, galiausiai, saugumo sumetimais, Tamara Lazerson buvo išsiųsta pas Petronėlės Lastienės seserį Verą Effertienę į Pakamačių dvarą Pasvalio rajone, kur laimingai sulaukė karo pabaigos.

Po karo paaiškėjo, kad Tamaros tėvas žuvo Dachau, o motina - Štuthofte. Dvi našlaites - Tamarą ir Anusę Keilsonaitę priglaudė Bronė Pajedaitė. Kartu su kitais memorandumo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo autoriais 1945 metais Bronė Pajedaitė ir Petronėlė Lastienė buvo suimtos. B. Pajedaitė buvo rasta negyva KGB patalpose Kaune 1945-aisiais rugsėjį.

Tamara Lazersonaitė:

"Likimas atėmė iš manęs tikrąją motiną, bet padovanoji tris kitas motinas, kurios apgaubė šiluma ir meile, rūpinosi kaip tikra dukra.

Deja, baisus raudonasis maras pražudė ir šias mano motinas. Aš antrą kartą tapau našlaite."