Broliai Jurgis ir Juozas visą gyvenimą pragyveno kartu toje pačioje sodyboje. Kartu sodyboje gyveno ir Juozo žmona Justina, bei Jurgio žmona Ona su vaikais Aidu (gimęs 1929) ir Ona (gimusi 1944).

Juozas Rimša buvo knygnešys – pagautas kalėjo Kalvarijos kalėjime, vėliau porai metų buvo ištremtas į Odesą. Pirmojo pasaulinio karo metais Juozas buvo paimtas į nelaisvę ir išsiųstas į Vokietiją dirbti ūkyje, ten praleido porą metų. Namo grįžo pasisėmęs naujovių.

Jurgis buvo baigęs keramikos studijas Mirgorode, Ukrainoje. Grįžęs į namus, į savo ir brolio sodybą Vilkaviškio rajone, Pilviškių valsčiuje, Naudžių kaime dirbo gerai apmokamą darbą - buvo valstybinės draudiminės įstaigos draudimo agentas.

Sujungus Juozo patirtį bei Jurgio kūrybinį polėkį ir gaunamas pajamas broliai įsirengė itin šiuolaikišką sodybą – jos apžiūrėti važiuodavo ekskursijos. Įspūdingiausias buvo 1930 metais statytas tvartas ir iki tol nematytas karvių rišimo būdas. Sodyboje taip pat buvo užtvenktas Rausvės upelis, įrengti hidroelektrinė, kuri sodybą aprūpino nuosava elektra bei vandens malūnas.

1942-ųjų spalį į šią sodybą, iš savo brolio skulptoriaus Petro Rimšos mažo būsto Kaune, kuriame pasidarė nebesaugu, Juozas parsivežė ir prieglobstį suteikė Olgai Gurvičiūtei. Netikėtai šioje šeimoje atsiradusi Olga buvo priimta į šeimą kaip lygiateisė šeimos narė, o visiems samdomiems sodybos darbininkams Olga buvo pristatyta kaip našlaitė Steputė, kurią skulptorius Petras Rimša atsiuntė pas savo brolius į kaimą. Visų Rimšų šeimos narių globojama, šioje sodyboje Olga ir sulaukė išvadavimo.

Broliai ir jų žmonos visą gyvenimą sutarė itin gražiai, Jurgis ir Ona labai rūpestingai augino savo vaikus, o, kaip didžiausią įskiepytą pamoką dukra Ona įvardija meilę savo kraštui.