Iš prisiminimų

Rudminaitis Alfonsas

Pastarosiomis dienomis sutikau savo žydų tautybės draugą. Jis mane paskatino aprašyti kaip vokiečių okupacijos metais Lietuvoje, mano tėvų šeimoje buvo slapstomas ir išgelbėtas nuo sunaikinimo žydų tautybės berniukas Izraelis Gilis.
Gilių šeima prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno Kaune, Kalniečių g., ir buvo mūsų artimi kaimynai. Be Izraelio šeimoje buvo dar du berniukai. Jie dažnai ateidavo į mūsų sodą pažaisti ir praleisti laiką. Izraelio tėvas – laikrodininkas, pirmomis karo ir okupacijos dienomis buvo nužudytas, o trys vaikai su motina uždaryti į Kauno getą. Vieną dieną pas mus užėjo Izraelis. Jis papasakojo, kad iš geto pabėgęs ir keletą dienų slapstęsis pas jo tėvų pažįstamą, Kauno priemiestyje, Kalniečių kaime. Po to, namo šeimininkas bijodamas atsakomybės, Izraeliui liepė išeiti. Tada atėjo į mūsų šeimą. Čia jis pergyveno vokiečių okupaciją ir pokarinį laikotarpį kol suaugo ir pradėjo savarankiškai gyventi.
Aš su Izraeliu gyvenau viename kambaryje. Naktimis su juo išeidavau pasivaikščioti. Saugojau jį nuo pašalinių akių. Izraelis gimęs 1929 metais. Į mūsų šeimą atėjo būdamas 13 metų. Šiuo metu Izraelis jau miręs, gyveno Pietų Afrikos respublikoje.
Mano tėvas, Simonas Rudminaitis gimęs 1889 m., mirė 1945 metais. Aprašomu laikotarpiu nebedirbo. Motina Veronika Rudminaitienė gimusi 1887 m. mirė 1960 metais, buvo namų šeimininkė. Aš, Alfonsas Rudminaitis, gimęs 1923 m., Kaune. 1950 metais baigiau Kauno universiteto medicinos fakultetą. Dirbau Gydytojo darbą Kulautuvos tuberkuliozinėje sanatorijoje, Alytaus tuberkuliozinėje ligoninėje Pastaruosiuos 32 metus dirbau Romainių tuberkuliozinėje ligoninėje.

1993 m. birželio 1 d.