Kai kunigas Antanas Skeltys krikštijo Izaoką Gliką, jo krikštatėviu tapo vienuolyno mokytojas Jonas Stašaitis. Aplinkiniams pradėjus domėtis Izaoko kilme Jonas Stašaitis išvežė Izaoką pas savo tėvus Juozą ir Agnę Stašaičius į Patolupio kaimą Raseinių rajone. Stašaičiai Izaoką priėmė labai draugiškai, o kaimynams sakė, kad tai giminių vaikas, našlaitis. Pas Stašaičius Izaokui nereikėjo slapstytis, berniukas gerai kalbėjo lietuviškai ir bendravo su kaimo vaikais. Artėjant frontui Patolupio kaimas atsidūrė priešakinėse linijose, nukentėjo Stašaičių pastatai, todėl Juozas Stašaitis savo dukras ir Izaoką išvežė pas gimines į Šimkaičių valsčių Jurbarko rajone. Po kelių dienų į miestelį privažiavo daug vokiečių, gyvenamajame name įsikūrė vokiečių kariuomenės štabas, šeimininkams buvo liepta gyventi svirne. Laimė, Izaokas įtarimo nesukėlė. Greitai vokiečių kareiviai, spaudžiami Raudonosios armijos, pasitraukė ir Juozas Stašaitis parsivežė vaikus namo, ten neišpasakytam Izaoko džiaugsmui jo jau laukė mama.