Antanas Starkus gimė 1901 01 07 Rudaminoje itin krikščioniškoje ir tikrąsias Lietuviškas vertybes puoselėjančioje šeimoje. Antano tėtis buvo mokytojas, kuriam rūpėjo išmokslinti visus savo vaikus, tad visi 6 Starkų vaikai įgijo išsilavinimą – Antanas tapo gydytoju – patologu anatomu, onkologu, jo vienas brolis buvo Lietuvos vidaus reikalų ministras, Lietuvos banko valdybos direktorius, tarp brolių ir sesių taip pat buvo kunigas, lotynų kalbos dėstytojas, botanikė.

Antanas 1919 m. savanoriu stojo į kariuomenę, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose, o 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1928 m. baigė Lietuvos universitetą. Studijuodamas 1926 m. su kitais įkūrė ir vadovavo studentų ateitininkų korporacijai Kęstutis. 1928–31 m. dirbo gydytoju Vabalninke.

Dirbdamas Vabalninke Antanas susipažino su savo būsima žmona Elena, kuri tuo metu Vabalninke dirbo mokytoja. 1931 m. Starkų šeimoje gimė pirmasis vaikas – sūnus Kęstutis, o 1935 m. dukra Elena - Valerija.

Grįžus į Kauną Antanas 1931–40 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno kunigų seminarijoje, o 1940 m. buvo paskirtas docentu. 1937 m. tobulinosi Ženevos universiteto Patologijos institute. 1937–40 m. dar ir Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos Biologijos skyriaus vedėjas. Bendradarbiavo žurnale Medicina. 1940–43 m. dėstė Vilniaus universitete, 1941–43 m. Patologijos ir patologinės anatomijos katedros vedėjas.

Antanas buvo stipriai patriotišku pažiūrų ir norėjo dirbti Lietuvos naudai. Net žinodamas, kad yra tremiamų žmonių sąraše buvo tvirtai apsisprendęs iš Lietuvos nebėgti.

1942 m. į Starkų šeimos duris pasibeldė pažįstamas prašydamas, kad jie savo namuose paslėptų buvusią Antano srautinių paskaitų studentę Olgą Gurvich. Antanas, turėjęs priimti staigų sprendimą, atsakė, kad negali neslėpti. Starkų šeima gyveno daugiabutyje, laiptine dalinosi su gestapo karininku. Antanas su Elena suteikė Olgai kambarį ir nevertė jos slapstytis – vakarais mergina net eidavo pasivaikščioti. Visgi šeima turėjo veiksmų planą ką daryti ištikus pavojui – vaikai buvo išmokyti į namus atbėgti prieš įeinant svečiams ir įspėti Olgą, o kratos atveju Olga turėjo bėgti plautis galvos, kad paslėptų savo tamsius vešlius plaukus ir būtų galima ją pristatyti esančia namų tarnaite. To paties daugiabučio rūsyje gyvenusios seserys Viktorija ir Elena Jacinavičiūtės savo ruožtu gelbėjo žydų tautybės mergaitę Ada Feldstein. Naktimis Ada nakvodavo pas Jacinavičiūtes, o dienas leisdavo pas Starkus su Olga.

1943 m. Antanas buvo gestapo suimtas ir įkalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje. Iš pradžių kalėjo mirtininkų būryje, vėliau paskirtas stovyklos gydytoju. Rizikuodamas gyvybe išgelbėjo ne vieną kalinį, juos ne tik gydė ir slaugė, bet ir diagnozuodavo sunkesnes būkles, taip ligoniams suteikdamas kelias papildomas dienas poilsio ir kiek sotesnio maisto. Stutthofe Antanas dirbo ieškodamas vaistų nuo dėmėtosios šiltinės.

Išlaisvinus Stutthofo kalinius Antanas pateko į Švediją. Būdamas Švedijoje sugebėjo Lietuvoje likusiai žmonai Elenai perduoti žinia, kad yra gyvas – prieš jį išvežant į Stutthofą Antanas sugebėjo iš namų pasiimti mažą stiklinę skulptūrėlę, kurią išsaugojo visą kalėjimo Stutthofe laiką, o atsidūręs Švedijoje jis skulptūrėle per pasiuntį perdavė Elenai. Iš Švedijos 1947 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, nes į Lietuvą grįžti negalėjo. Būdamas JAV per raudonąjį kryžių užmezgė kontaktus su šeima Lietuvoje.

1952 m. įgijo teisę praktikuoti Niujorko valstijoje. Dirbo Švč. Mergelės Marijos ligoninėje New York‘e, vadovavo jos Patologijos skyriui. Parašė keliolika straipsnių onkologijos tema. Ne kartą buvo paskirtas New York‘o lietuvių gydytojų draugijos pirmininku. Amerikoje bendravo su išgelbėta Olga Gurvich, kuri karui pasibaigus taip per persikėlė gyventi į Ameriką ir pabaigusi medicinos studijas dirbo dantų gydytoja.

Gyvendamas JAV Antanas aktyviai rėmė VLIK‘o veiklą. 1973 m. pas Antaną į Ameriką atskrido jo žmona Elena. Nepaisant karjeros pasisiekimo JAV Antanas visąlaik ieškojo būdų, kaip grįžti į Lietuvą. Pagaliau jam pavyko – Vilniaus Universitetas pakvietė Antaną dėstyti. Deja, tais pačiais metais Antanas mirė JAV. Žmona Elena į Lietuvą pargabeno Antano urną.

Per Antano Starkaus laidotuves Olga Gurvitch Horwitz pasakė kalbą:

„Aš taip pat atvykau atsisveikinti ir paskutinį kartą pasakyti daktarui Antanui Starkui ačiū. Mirė jo kūnas, tačiau dvasia amžinai gyvens jo šeimos, draugų ir artimųjų širdyse. Kol manoji širdis plaks, niekada neužmiršiu daktaro Starkaus ir jo šeimos ryžto ir pasiaukojimo gelbstint mane. Aš gyvenau Starkų šeimoje pusantrų metų. Tai buvo ilgas, klaikus, siaubingas gyvenimas ne tik man, bet lygiai ir profesoriui Starkui, jo šeimai, mažam sūneliui ir dukrai. Kaip šiandien prisimenu, kai sekmadienį, grįždami iš bažnyčios, vaikai atbėgdavo man pirmieji pasakyti: „Slėpkis greitai, svečiai ateina!“ Vaikai jautė pavojų, bet jie niekada neklausinėjo – tylėjo, mane globojo ir dalijosi paskutiniu kąsniu. Vaikai buvo auklėjami tėvų dvasia. Daug kas, čia atvykę atsisveikinti, kalbėjo apie daktarą Antaną kaip savanorį, katalikiškų draugijų veikėją, gydytoją. Aš pažinau Antaną Starkų – žmogų. Lygiai kaip kunigas Yla pasakė, kad be daktaro Starkaus rūpestingumo Štuthofo koncentracijos stovykloje jis nebūtų išlikęs gyvas, aš taip pat tai galiu pasakyti apie save. Daug kas minėjo Dievo karalystę. Jei tokia yra, jis bus jos gyventojų tarpe. Daktaras Starkus stengėsi įgyvendinti Dievo karalystę čia, žemėje, savo darbais, pasiaukojimu. Jis buvo kilnus žmogus. Jis buvo garbingas ir gilios išminties žmogus. Jis nepardavė savo sielos nei stalinistams, nei hitlerininkams. Vietoje neapykantos, keršto ir gobšumo jis davė pavergtiems žmonėms savo meilę, supratimą ir pasišventimą. Net tais momentais, kai mano vilties kibirkštėlė baigdavo užgesti ir nebetikėjau sulaukti rytojaus, jis sugebėjo įžiebti vėl šviesos kibirkštėlę ir parodyti, kad dar ne visa žmonija yra pavirtusi žvėrimis. Jis buvo tyras, skaistus lašas kraujo jūroje. Ačiū jums, daktare! Tebūnie jūsų kilni dvasia pavyzdžiu Jūsų tautiečiams, žmonijai ir jaunosioms kartoms.“