Į Lietuvą įsiveržus Vokietijos kariuomenei, Straupių šeima, negalvodama apie sau gresiantį pavojų, ryžosi gelbėti pasmerktuosius mirti žydus. Ūkininkų sodyba Šarnelės kaime trims su puse metų žydams tapo pačiu tikriausiu išsigelbėjimo centru.

Didelė kailiadirbių Faktorių šeima iš Alsėdžių – pirmoji Juozo Straupio paslėpta žydų šeima. Iš Alsėdžių dvikinkiu vežimu ir dviem dviračiais dvylika žmonių Juozas Straupis nugabeno į Juozo ir Adolfinos Kerpauskų sodybą Šarnelės kaime. Kiek vėliau prie besislapstančiųjų prisijungė dar trys žmonės, Juozo Straupio išgelbėti iš Telšių geto.

Faktoriams užsiminus, kad Telšių gete yra dvi gydytojų šeimos, Juozas Straupis nusprendė jas išgelbėti, paslepiant žmones savo sodyboje. Pirmiausia, Juozas Straupis iš Telšių geto išvežė Taubę Jankelevičiūtę, Malką (Manią) Kaplanaitę, kiek vėliau – gydytojų Miriam ir Maušos Blatų šeimą. Gydytojas Dovydas Kaplanas gete pasiliko iki paskutinės dienos, o paskui pasislėpė Telšiuose. Telšių getas buvo likviduotas 1941-ųjų gruodžio 23 dieną. Pagaliau 1941 m. gruodžio 31 d. Juozas Straupis parsivežė Dovydą Kaplaną iš Telšių į savo namus Šarnelės kaime.

Iš Dovydo Kaplano prisiminimų:

Mums atsidūrus už miesto ribų, Juozas Straupis man pasakė: ,,Dabar būsime pažįstami ir giminės“. Jis pasakojo apie jo išgelbėtus žmones. Aš jau esąs paskutinis, nes gete žmonių nebeliko. Kol ten dar buvo žmonių, jis negalėjo nusiraminti. Dabar jis turės rūpintis visais paslėptaisiais. Iš viso jis suskaičiavo 25 žmones. Į mano pastabą, kad aš jokio turto neturiu ir atlyginti už išlaikymą negalėsiu, jis nė negalvodamas atsakė: ,,Man jokio užmokesčio nereikia. Aš noriu išgelbėti žmones nuo mirties“. /.../

Iš Miriam Blatienės prisiminimų:

Aš turėjau pusantrų metų vaiką (Libą) ir buvau nėščia. Su vaiku buvo labai sunku slapstytis, todėl jis (Juozas Straupis) tiesiog rizikuodamas savo ir šeimos gyvybę, mano vaiką vežiojo po kaimus ir ieškojo vietos jam paslėpti. Pagaliau Straupis surado Telšiuose vietą pas Stanislavą Dausinienę ir jai atidavė vaiką.

Dovydas Kaplanas liudija:

Rūpintis šešiais suaugusiais paslėptais žmonėmis buvo nepaprastai sunku. /.../. Šiame tauriame darbe Straupiui pasiaukojimai padėjo jo žmona Bronislova. Trejus su puse metų Straupiai slapstė mus nuo visų akių, drąsiai kovojo su pavojais. Jų kantrybė buvo neišsenkama. Pasitaikydavo įvairių keblumų, įtarimų, buvo net krata, bet jie rasdavo išeitį iš kiekvienos padėties. Jie keisdavo slėptuves ir įrodinėdavo aplinkiniams gyventojams, kad gandai apie slepiamus žmones neturi jokio pagrindo.