Kalnėnuose gyveno trys pusbroliai: Pranciškus Šaulys, Julijonas Šiaulys ir Napoleonas Šaulys ir visi trys su šeimomis 1941 – 1944 m. slapstė žydus.

Pas juos slapstėsi Adomas Desiatnikas (Avram Desyatnik), Reizl Šochotienė (Reizl Shochot) ir jos jauniausias sūnus Jehošua (Joshua Shochot). Kai Jehošuos Šochoto pabėgo nuo baltraiščio, atvažiavusio į Butvydo ūkį Kalnėnų kaime jos suimti, ją prigludė Napoleono Šaulio šeima: sušildė, pamaitino, davė sausus drabužius, avalynę, nes savo klumpes bėgdama ji buvo pametusi pusnyje.

Pas pusbrolius Šaulius dažnai užsukdavo ir Jakovas Gurvičius (Yakov Gurvich). Tuo met ujis gyveno gretimame Vigantiškių kaime pas Byras ir ateidavo pas Šaulius susitikti su ten besislapsčiusiu vaikystės draugu Adomu Desiatniku, su kuriuo kalėjo Rainių ir Gerulių žydų izoliacijos stovyklose bei Telšių gete. Kad ir pas kurį iš pusbroliu Šaulių užsukdavo, visi svetingai priimdavo Jakovą, palaikydavo materialiai ir moraliai.

Iš Jehošua Šochoto ir Jakovo Gurvičiaus liudijimo:

Mudu – Jehošua Šochotas ir Jakovas Gurvičius – praėjome gana panašų gelbėjimosi nuo mirties kelią. Abu buvome įkalinti Rainių ir Gerulių stovyklose ir Telšių gete, abu nuo 1941 metų gruodžio pabaigos iki pat išsilaisvinimo 1944-ųjų spalį pabuvojome keliose dešimtyse kaimų, daugelyje valstiečių šeimų, kurios mus slėpė, maitino, davė pastogę, šildė. Ypač norime paminėti tris kaimus – Kalnėnų, Vygantiškių ir Buožėnų, kurie yra greta vienas kito į šiaurę, apie 4–5 km nuo Telšių. Dauguma šių kaimų gyventojų savo ūkiuose slėpė žydus arba padėdavo pabėgusiems ir ieškantiems vietos slapstytis žydams. Kiekvienas šių kaimų valstietis atidarydavo savo namų duris pasibeldusiems į jas persekiojamiesiems.

Jakovas Gurvičius: 

Kalnėnų kaime gyveno trys pusbroliai Šauliai: Pranciškus, Julijonas ir Napoleonas. Kiekvienas turėjo savo ūkį, kuriuose 1941–1944 metais slapstė žydus. Man žinoma, kad pas juos slapstėsi Abramas Desiatnikas (Adomas), Reizl Šochotienė ir jos jauniausias sūnus Šochotas Jehošua (Stasys). Aš 1943 metais slapsčiausi Kalnėnų ir Vygantiškių (gretimas su Kalnėnais) kaimuose. Aš pats negyvenau pas brolius Šaulius, bet dažnai pas juos lankydavausi ir susitikdavau su Adomu Desiatniku.  Adomas buvo geras mano vaikystės draugas, pažinojau jį iš  Rainių, Gerulių stovyklų bei Telšių geto laikų. Kai užeidavau pas kurį nors iš pusbrolių Šaulių, visi mane svetingai priimdavo, palaikydavo materialiai ir moraliai. Ir apskritai Kalnėnų, Vygantiškių, Buožėnų kaimuose, kuriuose aš buvau 1943 metais, jaučiausi labai gerai. Nors daugelis kaimiečių žinojo, kad esu besislapstantis žydas, niekas manęs neišdavė. Visi stengėsi mums kuo galėdami padėti.

Iš Jehošua Šochoto 2004 metų rugpjūčio 11 dienos laiško muziejui:

1942 metų žiema buvo labai šalta, labai daug buvo sniego. Kalnėnai, kaip ir to kaimo pavadinimas rodo, yra labai kalnuotas kaimas. Net ir nelabai jauni žmonės ten slidinėdavo, važiuodavo slidėmis vieni pas kitus. Ir aš su didžiausiu malonumu leisdavausi nuo kalnų kartu su kitais kaimo vaikais, visai jų nesišalindavau, visai nesupratau, kad man geriau svetimų žmonių šalintis.